Tuesday, October 14, 2008

Gyvenimas kaip muilo operoje

Kazkada seniai Britu Indijoje gyveno toks britas pavarde Abotas. Ir gyveno jis mieste, apsuptame didingu virsukalniu ir kvapa gniauzianciu sleniu. Grozejosi ir grozejosi jis aplinka, kol sugalvojo parasyti apie tai poema. Parase jis poema, o veliau, ziurek ir miestas buvo jo vardu pavadintas – Abotabadas. Ir tame mieste, kuriame oficialiai yra didziausia krikscioniu populiacija visame Pakistane, bet realiai dar neteko ne vieno sutikti, as dabar gyvenu.

Taigi velyva sekmadienio vakara mes pagaliau sugrizome i Abotabada ir gyvenimas pasidare kaip muilo operoje.

Namuose nieko neradome, raktu neturejome, teko isiprasyti pas kaimynus, su kuriais, kaip paaiskejo, brolio zmona visiskai susipyko ir jau gera menesi nesikalba. Vartelius, vedancius i kaimynu kiema is musu kiemo ji apraisiojo maiseliais (va kas buna, kai gaili pinigu spynai) ir nusipirko kopecias, nes ant namo stogo, i kuri laiptai veda tik nuo kaimynu namu, yra musu namu vandens talpykla. Jei joks vanduo neatbega i ta vandens talpykla, tai ryte tam tikru metu vanduo bega is kraniuko, esancio lauke. Tada brolio zmona prisijungia slanga, ropsciasi kopeciomis (ir kaip jos nesuluzta nuo jos svorio – ji gana galinga moteriske) ant stogo ir prijungia slanga prie vandens talpyklos. Gana sudetinga paaiskinti, bet uztat buvo juokinga ja siandien stebeti besiropsciancia tomis kopeciomis.

Kaip jau minejau, pinigu spynai ji pagailejo, taigi maiseliais apraisiotus vartelius Gul nesunkiai atidare. Musu namas toks idomus – is kiemo galima patekti i visus kambarius (del to buna labai salta ziema i tualeta eiti), taigi lengvai iejome i savo kambari, nes jis buvo neuzrakintas (sveiki atvyke vagys, imkite ka norite). Pavyko atidaryti sveciu kambario duris i gatve (sveciu kambariai cia visada turi duris i gatve, kad vyriskosios lyties sveciai galetu apsilankyti nematant namuose esancioms moterims. Tai netaikoma, kai vyriskosios lyties sveciai yra giminaiciai.), ir galejome susitempti visa savo manta i kambari.

Ir dar – isgirdome puikia zinia is kaimynu: brolis issikrausto po keliu dienu, taigi namas lieka mums, kol mes geresni susirasime! Zinoma, sis namas nera pats geriausias – kiemas duobetas, kambariuose pelyja lubos, virtuve mazyte, joje nera kriaukles, taigi visus indus reikia plauti lauke, vonios kambariai irgi kisenes dydzio, bet vis tiek, pirmi nuosavi namai! O veliau susirasim geresni namuka, kiek mazesni, bet graziau irengta, su didele virtuve (ir virtuves baldu komplektu joje).

O dabar demesio: stai kodel mano gyvenimas pasidare kaip muilo operoje. Kaimynes papasakojo stai ka:

- Brolio zmona vel kvietesi bureja, kad mus uzburtu ir mes negriztume is Lietuvos;
- Kai musu nebuvo, ji leisdavo visiems sveciams, iskaitant vaikus, eiti i musu kambari ir apziurineti daiktus (to pasekmes parasysiu veliau);
- Kai dar kalbejosi su kaimynemis, ji joms pripasakojo, kad esu kilusi is labai vargingos seimos, mano tevai nieko neturi (tik tetis kazkaip sugebejo i Pakistana atvaziuoti), taigi kaimynes buvo nustebintos, kai joms parodziau nuotraukas is savo namu Lietuvoje.

Stai kaip mano gyvenimas pavirsta i muilo opera.

O stai visu sveciu lankymosi musu kambaryje rezultatai:

- Pavogta 70 rupiju is musu taupykles. Ne didziausias turtas, bet pats faktas sunervino;
- Dinges dangtelis nuo dezutes kavai;
- Nukasta (ar nulauzta, bet atrodo kaip nukasta) zaislines pelytes uodega;
- Dinges pakelis makaronu;
- Isnaudotas sampunas (nedaug jau jo bebuvo like, tai labai nepykstu);
- Islauzta uzrakinamos spinteles spyna, kad visi galetu pasiknisti ir spinteleje;
- Pavogta sluota.

Gal dar ko nors nepastebejau, nezinau, bet rezultatai ir taip nedziuginantys.

Bet kuriuo atveju, stengiames apie visa tai negalvoti ir perkames daiktus nuosaviems namams. Mums reikia baisiai daug daiktu, nes beveik nieko savo neturime. Uztat siandien brolio zmona atejo pasniukstineti po daiktus, kuriuos vakar nusipirkome ir isejo pavydo perkreiptu veidu, nes pamate, kad nusipirkau brangu puodu rinkini (jai tokiu niekas niekada nepirktu!).

Jie issikrausto ryt ar poryt, turiu vilciu, kad muilo operos mano gyvenime baigsis, bet nesu garantuota, nes jie persikrausto i priesais esanti nama…

No comments:

Post a Comment