Gruodzio 9 visas musulmoniskasis pasaulis svencia aukojimo svente. Iskilo klausimas, kodel ta svente vadinama aukojimo? Biblijoje yra tokia istorija, kaip Dievas norejo isbandyti Abraoma ir liepe jam paaukoti savo sunu. Kai Abraomas jau norejo tai padaryti, Dievas jam pasake, kad norejo tik isbandyti jo tikejimo tvirtuma ir vietoje sunaus liepe paaukoti oziuka. Korane irgi yra ta pati istorija, tik ten Abraomas vadinamas Ibrahimu, bet tai ne esme. Esme tame, kad jie paminedami si ivyki papjauna gyvuli. Gul tikina, kad tai nelaikoma auka, nes Dievui to gyvulio nereikia, man truputeli kitaip atrodo zinant visa istorija, bet nesiginciju.
Gyvulio rusis priklauso nuo to, kiek turi pinigu. Jeigu esi milijonierius, gali ipirkti kupranugari (Pakistane ju nedaug, tai jie gana brangus), jeigu ne milijonierius, bet gana pasiturintis, perki buivola arba karve, jei nelabai turi pinigu, perki ozka, jei visai neturi, perki vista arba tiesiog vaikstai po turtingesniu namus prasinedamas jautienos ar ozkienos.
Kai vaziavome i kaima, pakelese vyko gyvuliu turgus – ukininkai pardavinejo savo uzaugintus jaucius (karves skerdziamos retai, nes duoda pieno), buivolus ir ozius. Beveik visi gyvuliai buvo ismargintais kailiais, ragai papuosti gelemis. Vargsai gyvuleliai, ispuosia juos, kad po poros dienu papjautu. Speju, kad karviu ir buivolu augintojai per sia svente uzsidirba pinigu metams, nes gyvuliai labai isbrangsta. Jautis kainuoja nuo 10 000 iki 50 000 rupiju (nuo 400 iki 2000Lt, Pakistane tai dideli pinigai), buivolas dar daugiau.
As labai dziaugiausi, kad moterys gyvulio skerdimo ceremonijoje nedalyvauja, nes tikrai nenorejau pamatyti vargso jautuko agonijos. Uzteko, kad isgirdau kelis priesmirtinius muu.
Kai gyvulys paskerdziamas, jo mesa padalijama i tris dalis. Viena dalis atitenka gyvulio pirkejui, kita dalis – jo giminaiciams, trecia dalis – vargsams. Trecdalis, skirtas vargsams sudedamas i maiselius po 1kg, tada jau vargsai ima vaikscioti po namus, prasydami mesos. Juokingiausia, kad veliau jie vaikstineja po turtingesniuju namus, prasydami padeti ju gauta mesa i saldytuva.
Paskui pirkejui skirta mesa isverdama ir visi valgo. Kaimynai ir giminaiciai ateina i svecius pasveikinti nudobus karve ar kitos rusies gyvuli, vaikai prasineja pinigu. Tokia ta svente. Man buvo kaip iprasta diena, tik neiprastai daug jautienos vakarienei.
Cia iprasta, kad sventems butinai reikia pasisiuti naujus drabuzius. As nusipirkau baltai juodos languotos medziagos tunikai ir juodos kelnems, turejo iseiti labai grazus drabuzeliai. Deja, siuvejas Abotabade, pas kuri visada nesu siuti drabuzius, man spejo tik sukirpti, bet nesusiuti. Gul nunese pas kaimo siuveja, o ji kad susiuvo… Isejo kaimiska tunika is serijos “Paslepk savo moteriskas linijas”. Ta tunika plateja i apacia, tai su ja atrodziau kaip trikampiukas ant moteru tualeto. Visa diena su ja istveriau, nes per svente reikia su naujais drabuziais buti, bet kita diena jau apsirengiau kitus drabuzius. Kai grizome i Abotabada, nunesiau ta tunika pas siuveja pataisyti, deja, tas mano siuvejas isejo is darbo, vietoje jo dabar dirba jo brolis, kuris man tunika persiuvo irgi is serijos “Paslepk savo moteriskas linijas” (nesuprantu, tarsi vyras turetu noreti, kad moterys aptemptesniais drabuziais rengtusi?). Nesiu dar karta, kad bent isiuvus padarytu, nenoriu jaustis kaip palapine apsirengusi.
O antraja aukojimo sventes diena musu seima netiketai pagausejo. Jau seniai kalbejome, kad reikia isigyti suniuka, Gul klausinejo visu pazistamu, gal kieno nors kalyte atsivede suniuku, bet as sakiau, kad noriu pasiimti suni is gatves, nes cia tiek daug valkataujanciu sunu, tai noriu bent vienam is ju suteikti geresni gyvenima. Ir mano planas buvo igyvendintas!
Vaziavome aplankyti Gul sesers ir prie jos namu pamaciau gal 3 menesiu kalyte. Viskas, sakau, pasiimam. Pavadinome ja Apple (kiti variantai buvo Pumpkin ir Peach, manau, kad angliski vaisiu ir darzoviu pavadinimai skamba gana mielai). Gul jai pagamino buda, kuria jis pavadino “emergency dog house”, nes karkasas buvo sukaltas is fanieros, o sienos kartonines, kurias ji dabar sekmingai kramto. Kai ji uzaugs, sukalsim jai gera buda, bet dabar nenorime rizikuoti, nes nezinome, kokio dydzio ji bus. Speju, kad kiek mazesne uz vokieciu avigani, beveik visi valkataujantys sunys cia tokio dydzio.
Dabar pagaliau man nebera nuobodu namuose, nes kartu gyvena toks mazas nuolat demesio trokstantis padarelis. Ir kaipgi tam padareliui demesio nesuteiksi?
Gyvulio rusis priklauso nuo to, kiek turi pinigu. Jeigu esi milijonierius, gali ipirkti kupranugari (Pakistane ju nedaug, tai jie gana brangus), jeigu ne milijonierius, bet gana pasiturintis, perki buivola arba karve, jei nelabai turi pinigu, perki ozka, jei visai neturi, perki vista arba tiesiog vaikstai po turtingesniu namus prasinedamas jautienos ar ozkienos.
Kai vaziavome i kaima, pakelese vyko gyvuliu turgus – ukininkai pardavinejo savo uzaugintus jaucius (karves skerdziamos retai, nes duoda pieno), buivolus ir ozius. Beveik visi gyvuliai buvo ismargintais kailiais, ragai papuosti gelemis. Vargsai gyvuleliai, ispuosia juos, kad po poros dienu papjautu. Speju, kad karviu ir buivolu augintojai per sia svente uzsidirba pinigu metams, nes gyvuliai labai isbrangsta. Jautis kainuoja nuo 10 000 iki 50 000 rupiju (nuo 400 iki 2000Lt, Pakistane tai dideli pinigai), buivolas dar daugiau.
As labai dziaugiausi, kad moterys gyvulio skerdimo ceremonijoje nedalyvauja, nes tikrai nenorejau pamatyti vargso jautuko agonijos. Uzteko, kad isgirdau kelis priesmirtinius muu.
Kai gyvulys paskerdziamas, jo mesa padalijama i tris dalis. Viena dalis atitenka gyvulio pirkejui, kita dalis – jo giminaiciams, trecia dalis – vargsams. Trecdalis, skirtas vargsams sudedamas i maiselius po 1kg, tada jau vargsai ima vaikscioti po namus, prasydami mesos. Juokingiausia, kad veliau jie vaikstineja po turtingesniuju namus, prasydami padeti ju gauta mesa i saldytuva.
Paskui pirkejui skirta mesa isverdama ir visi valgo. Kaimynai ir giminaiciai ateina i svecius pasveikinti nudobus karve ar kitos rusies gyvuli, vaikai prasineja pinigu. Tokia ta svente. Man buvo kaip iprasta diena, tik neiprastai daug jautienos vakarienei.
Cia iprasta, kad sventems butinai reikia pasisiuti naujus drabuzius. As nusipirkau baltai juodos languotos medziagos tunikai ir juodos kelnems, turejo iseiti labai grazus drabuzeliai. Deja, siuvejas Abotabade, pas kuri visada nesu siuti drabuzius, man spejo tik sukirpti, bet nesusiuti. Gul nunese pas kaimo siuveja, o ji kad susiuvo… Isejo kaimiska tunika is serijos “Paslepk savo moteriskas linijas”. Ta tunika plateja i apacia, tai su ja atrodziau kaip trikampiukas ant moteru tualeto. Visa diena su ja istveriau, nes per svente reikia su naujais drabuziais buti, bet kita diena jau apsirengiau kitus drabuzius. Kai grizome i Abotabada, nunesiau ta tunika pas siuveja pataisyti, deja, tas mano siuvejas isejo is darbo, vietoje jo dabar dirba jo brolis, kuris man tunika persiuvo irgi is serijos “Paslepk savo moteriskas linijas” (nesuprantu, tarsi vyras turetu noreti, kad moterys aptemptesniais drabuziais rengtusi?). Nesiu dar karta, kad bent isiuvus padarytu, nenoriu jaustis kaip palapine apsirengusi.
O antraja aukojimo sventes diena musu seima netiketai pagausejo. Jau seniai kalbejome, kad reikia isigyti suniuka, Gul klausinejo visu pazistamu, gal kieno nors kalyte atsivede suniuku, bet as sakiau, kad noriu pasiimti suni is gatves, nes cia tiek daug valkataujanciu sunu, tai noriu bent vienam is ju suteikti geresni gyvenima. Ir mano planas buvo igyvendintas!
Vaziavome aplankyti Gul sesers ir prie jos namu pamaciau gal 3 menesiu kalyte. Viskas, sakau, pasiimam. Pavadinome ja Apple (kiti variantai buvo Pumpkin ir Peach, manau, kad angliski vaisiu ir darzoviu pavadinimai skamba gana mielai). Gul jai pagamino buda, kuria jis pavadino “emergency dog house”, nes karkasas buvo sukaltas is fanieros, o sienos kartonines, kurias ji dabar sekmingai kramto. Kai ji uzaugs, sukalsim jai gera buda, bet dabar nenorime rizikuoti, nes nezinome, kokio dydzio ji bus. Speju, kad kiek mazesne uz vokieciu avigani, beveik visi valkataujantys sunys cia tokio dydzio.
Dabar pagaliau man nebera nuobodu namuose, nes kartu gyvena toks mazas nuolat demesio trokstantis padarelis. Ir kaipgi tam padareliui demesio nesuteiksi?
No comments:
Post a Comment