Ir stai atejo ziema...

Viena nakti lapkricio viduryje prasidejo siaubinga audra su liutimi, sniegu, krusa ir visais kitais dalykais, kurie tik gali is dangaus kristi. Ir kartu su ta audra pasibaige siltasis sezonas (pakistanieciai paprastai metus skirsto i du metu laikus, kartais i tris, bet kuriuo atveju, rudens ten nera).

Kaip jau minejau, musu namuose i kita kambari patekti galima tik per lauka, taigi koks smagumelis dabar vakarais ar apsiniaukusia diena! Indus irgi reikia plauti lauke, zinoma, pasisildau daug vandens, taciau jeigu ta diena apsiniauke, tai ir siltas vanduo labai negelbsti. Laimei bent i vonia galiu nusinesti sildytuva, tai imanoma normaliai issimaudyti (atsimenu praeita ziema – issiplaudavau galva dar vilkedama visus drabuzius, paskui kokias 10 minuciu stovedavau nesiryzdama nusirengti).

Bet dziaugiuosi, kad zvarbios lietuviskos ziemos mane ipratino prie saltesnio oro (deja ir geresniu salygu namuose). Man bent jau niekada nebuna salta ausims, ko nepasakysi apie vietinius gyventojus (net ir visa gyvenima praleidusius kalnuose, kur ziemos visada buna saltos). Beveik visos moterys jau nesioja kepures, ir, aisku, dar silta skara apsigaubia galva. Dabar temperatura naktimis nukrenta iki kokiu 5 laipsniu silumos, bet sausi nukris ir iki kokiu -2, ka jos tada darys? Kiek kepuriu nesios?

Idomiausia, kad dauguma iki siol nesioja basutes be kojinyciu. Prisimenu praeita ziema brolio zmonos sesuo buvo atvaziavusi. Gul nusiveze mus tris auksciau i kalnus, kur buvo sniego. As buvau su dzinsais ir ilgaauliais batais, tai susikisau i juos dzinsus, kad nesuslaptu. Brolienes sesuo eme is manes saipytis, kai pati po sniega braide tik su basutemis, nuogomis kojomis!

Na, bet ne tik Pakistane galima juokingu dalyku rasti. Ka tik perskaiciau straipsnio apie Jurgita Tvarijonaite antraste: “Tapusi mama pagaliau supratau, kam moteriai reikalinga krutine!”. Valio, pasveikinkime Jurgita pagaliau supratus dalyka, kuri as zinau jau daugybe metu net ir nebudama mama. (Straipsnio neskaiciau.)

Naujo busto paieskos vis dar nesekmingos. Geriausias variantas buvo 3 kambariu namas, virtuve labai mazyte, bet su baldais ir kriaukle, yra vandens sildytuvas, taciau jau atrodo… Velgi pakistanietiskas remontas – dazau lubas ir nekreipiu demesio, kad ant sienu dazai tyska. Atsisakeme to pasiulymo, nes uz tokia pacia kaina imanoma susirasti graziai suremontuota busta toliau nuo pagrindines gatves (kuo arciau pagrindines gatves, tuo labiau kaina kyla).

Dar buvo pasiulymas issinuomoti 2 kambarius 3 kambariu name, kuriame jau gyvena moteris su dviem vaikais. Jai 3 kambariai pasirode per daug, tai nusprende 2 isnuomoti. Bet virtuve tai tektu dalintis! Ir tos moters mes nepazistame, gal ji baisesne uz brolio zmona? Nesinori nuo vilko ant meskos uzsokti.

O kol cia tebegyvename, nuotykiai su vistomis tesiasi. Jos dabar atsidare nauja tualeta. Sedi ant stogo krasto ir kakoja i musu kiema. Na, patarle, kad geras paukstis savo lizdo netersia galioja ne tik perkeltine prasme. Dabar, kai pamatau kokia vista ten sedincia tenka pasiimti sluota ir trinktelti per vistos uzpakali (nesmarkiai).

Daugiau jokiu kaimynu su vistomis, prisiekiu!

Mano vyras - vistu gelbetojas, musu namai - vistu viesbutis

Neprisimenu, ar minejau, ar ne, bet brolis su seima issikrauste i priesais esanti nama. Tai neskamba labai dziuginanciai, ar ne? Ne tik todel, kad nuolat girdziu brolio zmona, bandancia prisisaukti savo dukras namo. Ne tik todel, kad kartais ji uzsuka pasniukstineti i musu namus (o isvaryti ar neatidaryti duru negali – nesinori pradeti atvirai pyktis). Ir ne tik todel, kad ji vis dar nesuvoke, jog as MOKU gaminti maista ir tikrai nereikia kasvakar mums nesti ryziu ar kviesti Gul vakarienes.

Yra vienas blogesnis dalykas – mus nuolat stebi. Musu namas yra vieno auksto, o brolio seima persikrauste i dvieju aukstu nama. Daugumoje namu ant stogo irengta aikstele, aptverta siena. Ju namas ne isimtis. O sienoje truksta vienos plytos, tai vietoj jos daznai matau imontuota kazkieno snukuti. Kartais virs sienos pasirodo ir didelis brolio zmonos snukis. Su kaimynemis juokaujame, jog tuoj ji ir kamera isitaisys, kad tik nepraleistu progos pamatyti, kaip as plaunu indus ar valau vistos kakuti (apie tai, is kur jie atsiranda musu kieme, papasakosiu kiek veliau). Juk tai taip siaubingai svarbu!

O broliui, man rodos, is viso protas pasimaise. Pries kelias dienas susirgo jos vyresnioji dukte. Nuejome jos aplankyti. Brolis burbtelejo kazka panasaus i pasisveikinima ir daugiau nebekreipe i mus demesio. Mes pakalbinome jo dukra ir po poros minuciu isejome – negi liksi, jei aiskiai rodo, kad esi nepageidaujamas? O vakar jis staiga pasikviete Gul ir eme jam aiskinti, kaip man pavojinga buti vienai namuose ir kad mes turetume persikelti pas juos. Nesuprantu, ar jis galva susitrenke, ar broliene savo nesibaigianciu kalbejimu ji is proto isvare? Paprastai, jeigu zmones nori, kad ju giminaiciai pas juos atsikeltu, stengiasi buti draugiskesni ar bent jau kreipti demesi, jeigu ateini pasisveciuoti. Ir jeigu taip rupinasi del saugumo, tikrai nepasiima spynu is duru.

Dabar, apie spynas. Pas mus visos durys pritaikytos uzrakinti pakabinamomis spynomis. Kai persikelsime, reikalausiu imontuojamu spynu, nes sekmadieni issiruoseme vaziuoti i kalnus ir ilgokai negalejome isvaziuoti, nes viename kambaryje uzrakinau raktus! Teko pjauti spyna, ir pagal laika, per kuri Gul ja nupjove, galima spresti, kad pakabinamos spynos ne tik kad gali sukelti nepatogumu netycia pamirsus rakta kambaryje, bet ir nelabai apsaugo nuo vagiu.

O dabar apie vistas, kurioms dedikavau visa si straipsniuka.

Musu kaimynai, kaip cia daznai iprasta net ir miestuose, laiko kelias vistas (laimei, kad ne buivolus). Ir kaip cia iprasta, nera vistides, vistoms skirtas visas stogas, bet jos sekmingai nulipa laiptais, pacios atsidaro vartelius i musu kiema (kas sake, kad vista – kvailas paukstis?) ir jame ieskosi maisto. Arba nuo stogo nusoka i musu kiema (karta uzsoko ant plauti padetu indu ir sudauze 2 stiklines) ir jame ieskosi maisto. Arba isilipa i medi… Taip taip, isilipa i medi ir jame ieskosi maisto, arba nuo medzio nukrenta i musu kiema ir jame ieskosi maisto. Tokios jau laipiotojos tos musu kaimynu vistos, bet vienai neseniai nelabai pasiseke.

Ta vista nuo stogo uzsoko ant medzio, o ant vienos medzio sakos buvo virve. Vistos koja isipainiojo i ta virve ir vista pakibo ant vienos kojos. Kudakavima girdejo turbut puse miesto. Kaimynes bande vista isvaduoti su sluota, deja, nepavyko. Tada Gul ir tapo vistu gelbetoju. Jis isilipo i medi, ispainiojo vistos koja ir perdave ja (vista, ne koja) kaimynems. Taip vista buvo isgelbeta ir toliau galejo karstytis medziais ar nuo stogo sokineti i musu kiema, kuris jau tapo vistu viesbuciu. As taip smarkiai ant ju nepykciau, bet jeigu as arba kaimynes laiku nepamato vistu smirinejanciu musu kieme ir nenuvaro ju ant stogo, vistos man palieka daug dovaneliu, kurias veliau turiu sveisti stebint brolio zmonai.

O dabar baisiausias faktas apie vistas – jos lesa vistiena! Kanibalizmas!

Ir dar kaimynai neseniai isigijo gaidi. Gana grazus gaidys, didelis, plunksnos blizga, megsta arbata su pienu (kai kieme plovimui padejau puoda su trupuciu arbatos, tas gaidys atejo atsigerti!). Bet jo laiko suvokimas nelabai koks. Nuo vaikystes girdejau, kad gaidziai gieda rytais ir visus zadina. Sitas gieda apie vidurnakti. Nelabai smagu, kai jau beveik uzmiegi ir staiga toks garsus “Kakariekuuu!!!”.

Po visu situ vistiniu nuotykiu, kurie dar nesibaige (ka tik is kiemo isvariau viena vista ir arbatos megeja gaidi), nusprendziau, kad turime ieskotis ne tik 2-3 kambariu namo su kriaukle virtuveje ir plytelemis isklotomis grindimis, bet ir kaimynu be vistu ar kitu naminiu gyvunu, nebent tai butu sunys/kates/triusiai/papugos ir t.t.

Bet busto paieskos mums ne itin sekasi. Kreipemis i kelis nekilnojamojo turto agentus, bet jie randa koki nors nama, Gul nuvaziuoja paziureti ir paaiskeja, kad ten yra 5 ar 6 kambariai, nuoma nerealiai didele arba tame name virtuve kisenes dydzio, vonia neturi stogo, o kaimynai laiko buivola. Arba gavome pasiulyma – 3 kambariai, yra baldai, siltas vanduo, nereikia moketi saskaitu uz elektra ir dujas, bet nuoma tris kartus didesne negu mes norime moketi. Mes neisnaudojame tiek elektros ir duju, kad tokia nuomos kaina mums atsipirktu.

Taigi, kol dar nepavyksta susirasti kito busto, tenka kesti vistas ir ju kakuciu gramdyma, brolio zmonos nuolatini stebejima, kaip gramdau vistu kakucius. Guodziuosi tuo, kad kad kaimynes draugiskos ir kalba angliskai, tai kai buna nuobodu, galiu pas jas pasisveciuoti ir pasisaipyti is bespoksancios brolio zmonos.