Thursday, January 1, 2009

Mano dideles storos pakistanietiskos Kaledos

Taigi, Pakistane pasirodo Kaledos svenciamos! Na, nelabai placiai, taciau kokiu 5-6 mln krikscioniu pakanka, kad butu pardavinejami eglutes zaisliukai ir per zinias uz pranesejos nugaros kabetu uzrasas “Merry Christmas” (tiesa, per viena ziniu kanala buvo transliuojamas sveikinimas, kurio pabaigoje parase “Marry Christmas”. No, thank you, I’m already married).

As tikrai maniau, kad cia Kaledos uzslaptintos, nes tokie padarai, kaip brolis, su kuriuo gyvenome, gali siaubingai isizeisti, kad kas nors drista svesti nemusulmoniska svente. Jau nuo lapkricio pradejau nerti ir is karoliuku verti eglutes zaisliukus, paprasiau mamos, kad atsiustu eglute, nes Abotabade, deja, egles neauga, o himalajines pusies sakos nesinori, nes ju spygliai gal metro ilgio. Gerai jau, gerai, perdejau, bet tikrai labai ilgi. O pora savaiciu pries Kaledas su Gul nuvaziavome i turgu nusipirkti dovanu popieriaus, ziuriu, pardavinejamos eglutes (nelabai grazios, mano grazesne), zaisliukai, Kaledu seniai ir visa kita kinu produkcija Kaledine tematika.



O cia mano kaledine eglute ir Apple salia jos:


Dauguma dovanu po eglute yra tik dekoracijos, bet tos keturios kaireje - visos man, he he:)

Per pakistanietiska ziniu kanala anglu kalba buvo laida apie Kaledas. Ten vienas vaikinukas vedejai pasakojo apie Kaledas, o ji nuolat sukciojo “Oh really?!”, nors tai buvo tokie dalykai, kuriuos zino beveik kiekvienas, net ir nesvenciantis Kaledu. Toje laidoje suzinojau, kad tradicinis Kaledu valgis Pakistane – plonais gabaliukais pjaustyta labai astri jautiena. O laikrastyje (irgi anglu kalba, iki siol nesuprantu, kodel pakistanieciams patinka skaityti laikrascius anglu, o ne gimtaja kalba) rase, kad krikscionys puosia eglutes, perka dovanas (kaip ir visur) ir dziovintus vaisius, kuriuos Kaledu diena dalija kaimynams. Taigi astri jautiena ir dziovinti vaisiai buvo vieninteliai dalykai, kuriuos pavyko suzinoti apie cionykscius Kaledu paprocius.

O as aisku nutariau laikytis lietuvisku paprociu ir netgi paruosiau Kuciu vakariene is dvylikos patiekalu. Tie patiekalai buvo:
1. Darzoviu troskinys (tecio vadinamas kose makalose);
2. Bulviu salotos;
3. Pupeliu ir makaronu salotos su kinisko stiliaus padazu, deja, nelabai pavykusios, nes perviriau makaronus;
4. Pakistanietiska duona (atstojo plotkelius);
5. Aguonpienis (ir dar tradiciniu budu pagamintas – grustas; deja, nepavyko, nes aguonos kazkodel buvo zemetos (gal pardavejai specialiai priberia zemiu, kad svoris didesnis butu). As jas aisku ploviau, taciau pagaminusi aguonpieni pastebejau, kad nepakankamai. Galiausiai aguonpienis atliko tik dekoratyvine funkcija ant musu Kuciu stalo);
6. Pyragas, kuriam gaminti naudojau grietine, taciau nusprendziau sio fakto nesureiksminti ir leisti ji ant Kuciu stalo;
7. Mandarinai (o kaipgi be ju?);
8. Spanguoliu kisielius (aciu mamai, atsiuntusiai pora pakeliu);
9. Marinuoti agurkai;
10. Marinuotos morkos;
11. Marinuoti svogunai (visas darzoves marinavau pati);
12. Darzoviu su actu padazas duonai.
Susedus prie stalo dingo elektra, tai labai romantiskai vakarieniavome prie zvakiu sviesos.

Apple irgi gavo paragauti dalies patiekalu, taciau mano vegetariskas meniu jai nepatiko.

Kaledu ryta tik papusryciave issipakavome dovanas. As si karta dovana Gul nupirkau, o ne pati pagaminau, taciau su nupirkimu man gana problemiska. Abotabade yra 3 fiksuotu kainu savitarnos parduotuves, tokios a la “Minima”. Siek tiek maistuko, siek tiek kosmetikos priemoniu ir t.t. Paprasiau Gul, kad nuveztu i viena is ju ir pirma karta ejau pakistanietiskos parduotuves sturmuoti viena! Nebuvo didelio pasirinkimo, tai nupirkau jam gera skustuva. O Gul man nupirko net keturias dovanas, viena is ju buvo mikseris, kuriuo galima ir smulkinti (pavyzdziui aguonas, hmmmm…).

Kokios Kaledos be sniego? Kadangi Abotabade sniego buna tik sausi ir labai nedaug, patraukeme aukstyn i kalnus. Kalnuose sniego irgi buvo ne per daugiausia, taciau bent galejau truputeli kaledine nuotaika pajusti.

Taigi, Pakistane svesti Kaledas ne taip jau blogai. Tik truko ispuostu vitrinu, zmoniu, perkanciu dovanas, kalediniu dainu ir kartais banaloku, bet vis tiek suteikianciu kaledine nuotaika filmu. Juokingiausia, kad gyvendama Lietuvoje piktinausi Kaledu sukomercinimu, o dabar jau imu to ilgetis, nes siaip ar taip tai kazkiek padeda pajusti sventine nuotaika.

No comments:

Post a Comment