Monday, October 27, 2008

Kaip brolis su seima is namu kraustinejosi

Spalio 15, treciadienis

Kaimynai teige, kad brolis su seima turetu issikraustyti siandien. Nekantriai laukiu. Is kaimo atvyksta Gul pussesere su sunumis. Tai geras zenklas, nes butent juos broliene kvieciasi, kai reikia kraustytis. Deja, jokiu daugiau kraustymosi zenklu nesimato. Atsiranda labai daug problemu su elektra, jos nera visa nakti, diena dingsta labai daznai ir kelioms valandoms (paprastai dingdavo 3 kartus per diena valandai, kartais trumpiau).

Brolis, su kuriuo gyvename kazkodel nori, kad kraustytumemes su jais. Jis skambineja tevams ir praso pasikalbeti su Gul. Gul jiems aiskina, kad nenorime gyventi su brolio zmona. As taip pat nenoriu gyventi su broliu, nes jis man neleidzia namuose deveti dzinsu ar sijonu (tik pakistanietiskus drabuzius) ir tureti suniuko.

Tenka nusileisti ir pirkti plastmasines lekstes, nes jie cia pamise del plastmases ir plastmasines pardavineja po viena, o jei nori keraminiu, reikia visa rinkini pirkti. Rinkiniai be galo brangus. Bet leidziu Gul suprasti, kad tos lekstes – vienintelis plastmasinis daiktas musu namuose (neskaitant bliudu vandeniui, nes jie negali buti kitokie) ir kad verciau visus sampunus laikysiu ant klozeto bakelio negu pirksiu plastmasine lentynele voniai.

Spalio 16, ketvirtadienis

Visa diena namai apytusciai, broliene, Gul pussesere ir jos sunus kazka veikia ju naujajame name, tik vis uzbega i dabartini ko nors pasiimti (jie visai salia vienas kito). Kai vienas Gul pusseseres sunus ima nesti staliuka i naujuosius namus, pagalvoju, kad pagaliau sulaukiau kraustymosi momento. Deja, veliau paaiskeja, kad jie perdazo visa nama ir staliuko jiems reikia pasilypeti.

Namuose siaubinga netvarka, kaip brolio zmona ir megsta. Visas kiemelis pilnas siuksliu, i geliu lovelius primetyta obuoliu grauztuku, o ju paragauti atskrenda karves dydzio sirses. Noriu bent suplauti indus, bet po bevaisiu kempines ir indu ploviklio paiesku nusprendziu pasiduoti.

Sulaukiame daugiau sveciu – atvaziuoja dar vienas Gul brolis su zmona. Vakare visi trys broliai susede kalbasi. Brolis, su kuriuo gyvename issitraukia paskutini ginkla, kad tebeliktume gyventi su jais – jis teigia, kad man, kaip uzsienietei pavojinga butu likti vienai namuose, o kas, jei ateis koks teroristas ir pagrobs? Brolis siulo mums pasidalinti virtuve per puse, tureti savo lekstes, puodus, virykle, maisto produktus ir t.t., zodziu, nesidalinti nieko su jo zmona. As tai atmusu tokiais argumentais:

- kai liksiu viena namuose, visada uzrakinsiu duris, brolio zmona niekada ju nerakina, taigi bet kas gali ieiti. Isvada – su ja dar nesaugiau;
- visai salia yra kaimynai, vartelius i ju kiema nuolat paliksiu atidarytus;
- isigysim suniuka;
- isitaisysim grandinele prie duru, kad galeciau tik truputeli jas pradaryti, jei kas skambina;
- galim isigyti ginkla, nes cia jiems nereikia leidimo, o as jau karta saudziau… gerai gerai, uzteks tiesiog isigyti kirvi;
- brolio zmona tikrai nera asmens sargybinis, nesvarbu, kad pagal forma panasi i gorila.

Kadangi del namu as sprendziu, su jais nesikraustome.

Spalio 17, penktadienis

Brolis sugalvoja vaziuoti i kalnus. Mes su Gul irgi turime vaziuoti, nes sveciu daug, visi i brolio masinyte netelpa. Malonu buvo pamatyti, kad kalnai niekur nepabego, kai buvau isvaziavusi.

Kadangi isvaziavome apie vidurdieni ir grizome velai vakare, kraustymosi zenklu net ir negalejo buti.

Spalio 18, sestadienis

Pusseseres sunus pranesa, kad liko isdazyti tik 1 kambari. Veliau i naujuosius namus sunesami lauko baldai ir lovos is sveciu kambario. Pagaliau jie pradejo daiktus gabenti!

Spalio 19, sekmadienis

Mano triumfo valanda – is brolio ir jo zmonos kambario isnesami visi daiktai. Galiu ji sutvarkyti, sukabinti drabuzius i spinta (tame kambaryje prie sienos pritaisyta spinta, pakistanieciai megsta tokius nekilnojamus baldus) ir sukrauti visus daiktus, kuriu nezinau, kur padeti, nes anksciau nusprendziau, kad tas kambarys mums atstos visas spintas, spinteles ir stalciukus, kuriu dar neisigijome.

Deja, ji issveisti pasirodo ne taip jau paprasta. Tris kartus issluoju, tada valau su skuduru, veliau prisijungia ir kaimynes, tiek daug sveitimo vienam kambariui! Neisivaizduoju, ka brolio zmona ten dare, kad visur tiek pilna zemiu buvo!

Iki velyvo vakaro nesioju daiktus is musu kambario i brolio kambari. Virtuveje, sveciu kambaryje ir vonioje vis dar pilna ju daiktu.

Spalio 20, pirmadienis

Kita diena turime vaziuoti i Faisalabada ir Lahora, todel nekantrauju isirengti virtuve, kad grize galetume ja naudotis. Deja, su brolio zmonos tempais tai ima atrodyti neimanoma. Visa ryta gal 10 metu mergaite, kuria brolio zmona samdo tvarkyti namus (as tik labai labai tikiuosi, kad rytais ta mergaite eina i mokykla), sveicia virtuves daiktus – virykle, indelius druskai ir cukrui, odinius patiesaliukus virtuves lentynoms (kuriuos, beje, Gul pirko, bet brolio zmona nepasidrovejo pasisavinti) ir t.t. Virtuveje dar like puodas su vakar paruostu maistu, darzoviu atsargos visai savaitei ir kitokie daiktai, priklausantys brolio zmonai. Nusprendziu palaukti ir issluoju kiema bei sutvarkau geliu darzelius, kuriuos brolio zmona buvo pavertusi siuksliadezemis (ten radau riesutu lukstu, duonos gabaliuku, obuolio grauztuku, svogunu, cesnaku, kaulu ir t.t.).

I pavakare nusprendziu nebelaukti, kol ji teiksis isnesdinti viska is virtuves ir pati viska isnesu. Grizta Gul, taigi bendromis jegomis bandome atgramdyti virtuves grindis. Siaip ne taip pavyksta ir as isirengiu pirmaja nuosava virtuve! Vakare laiminga verdu kava ir arbata nuosavoje virtuveje.

Visa diena televizorius nerodo. Vakare apsiziurime, kad brolis musu neispejes pasieme kabelines televizijos laida. Labai smagu tureti tokius draugiskus giminaicius.

Spalio 24, penktadienis

Vakar velai nakti is Lahoro atvaziavome i kaima. Nezinau, ar brolio zmona is musu namu Abbottabade jau isnesdino visus savo daiktus, bet labai tikiuosi. Ir labai dziaugiuosi, kad pagaliau nereikes su niekuo nieko dalintis.

Spalio 26, sekmadienis

Vakare is kaimo parvaziavome i Abbottabada. Negalejome ieiti i namus, nes vartai buvo uzrakinti is vidaus, o brolis pasieme spyna nuo lauko duru (ir ne bet kokia, o imontuojama i duris!). Laimei kaimynai pastebejo ir uzrakino pakabinama spyna. Tikrai dziaugiuosi, kad nebereikes su jais niekuo dalintis.

No comments:

Post a Comment